LT
0188
Tuščias televizoriaus rėmas
– Aštrai, tavo Mantas dabar krauna daiktus į mašiną. Ir su kažkokia mergina – lūpos kaip pripūstos, plaukai
LT
050
Ne mano vaikai
Austėja trečią valandą nakties stumtelėjo sunkias laiptinės duris ir įkvėpė vėsaus rugsėjo oro.
LT
014
Dvidešimt penki procentai
Varna, tupėjusi ant aukštos liepos, išgirdo pakankamai. Prieglaudos kieme dvi moterys kalbėjosi apie
LT
035
Vieta kažkam kitam
Tomas užvėrė kabineto duris ir akimirką stovėjo atsirėmęs kakta į vėsų medinį rėmą. Už lango šėlo spalio
LT
00
Likti
— Tai ir viskas, Tomai? — paklausė Ieva, stovėdama prieškambaryje su dviem lagaminais. Ji net nepažvelgė
LT
0115
Staiga Tavo Namai
Rūta dar spėjo pagalvoti, kad tas spigiai raudonas paltas – visiška naujiena. Inga tokių niekada nenešiojo.
LT
031
Trys lėkštės
Tą sekmadienį neketinau nieko tokio. Lygiai kaip ir visus kitus sekmadienius. Namuose laukė neišskalbti
LT
067
Tavo sūnus tau melavo, Danute
Prieškambaryje dvokė senais cigarečių dūmais ir pigiais kvepalais. Laura dar spėjo pagalvoti, kad šiandien
LT
017
Šiltos rankos, švarūs batai
Miltai buvo visur. Jie plonu sluoksniu dengė tamsaus ąžuolo parketą, nusėjo ant mano seno vilnonio megztinio
LT
0147
Paskutinis skambutis anytai
Austėja uždarė lauko duris ir keletą akimirkų stovėjo tamsiame koridoriuje, priglaudusi kaktą prie vėsios sienos.