LT

Autobusas 8-asis, kaip visada, trūkčiodamas riedėjo Taikos prospektu. Pro langą mačiau, kaip pavėjui

Autobusas 8-asis, kaip visada, trūkčiodamas riedėjo Taikos prospektu. Pro langą mačiau, kaip pavėjui

Rudenį krintantys kaštonai dusliai dunkstelėdavo į šaligatvį prie Vilniaus senamiesčio daugiabučio.

Aistė nė neketino atidaryti. Trečiadienio vakaras, pusę dešimtos, mažasis Benas ką tik užmigo po pusvalandžio

Tądien Laisvės alėjoje prapliupo lietus, bet aš neskubėjau. Vaikščiojau ir galvojau apie visokius niekus

Palatos langą buvo ką tik nuplovęs rudens lietus. Pro stiklą mačiau, kaip vėjas plėšia paskutinius kaštono

Smaragdas nusirito po stalu, kai Emilija nusitraukė vėrinį nuo kaklo. Antrasis atsitrenkė į mero žmonos batą.

Pirštai man drebėjo, bet balsas buvo kietas kaip betonas. – Išeik iš mano namų. Dabar. Ir negrįžk, kol

Jį vadino Keistuoju Antanu. Keturių butų medinio namo Šilutėje gyventojai, ypač tos dvi viską žinančios

Spalio rūkas dar nebuvo išsisklaidęs, kai Valdas išvažiavo pirmuoju reisu iš Panevėžio. 6:20, maršrutas