LT
0180
Sutartis dėl svečių
Vilte dar kartą perbraukė tušinuku per sąrašą. Ant virtuvės stalo priešais ją gulėjo atverstas sąsiuvinis
LT
054
Užrašas ant virtuvės stalo
Užrašas gulėjo viduryje stalo, prispaustas druskine. Įėjau su paltu, nusiauti batų dar nespėjau.
LT
089
Mедaus stiklainis ant palangės
Gedrius padėjo ant stalo raktų ryšulį ir pasakė, kad įmonė byra. Jis kalbėjo tuo pačiu balsu, kuriuo
LT
020
Svetimas kraujas
Aš užaugau vaikų namuose, todėl žodį „tėtis“ ilgai laikiau tik svetimu garsu. Paskui atsirado Dominykas.
LT
092
Svetimas jaunikis
Tą vakarą Danutė man paskambino jau po vienuoliktos. Balsas buvo toks, kokio per dvidešimt metų nebuvau
LT
062
Тriukšmas Tylos Nepakeis
Triukšmas Tylos Nepakeis Tą vakarą aš kaltinau tik tą nelemtą agurkų stiklainį – tas, kuris sprogo ant
LT
083
Septyniasdešimt trečią gimtadienį sutikau spalio gale. Nenorėjau nei puotos, nei brangių dovanų. Tiesiog troškau, kad mano trys vaikai su manimi pavakarieniautų. Beveik visą gyvenimą gimtadieniai man tebuvo darbo dienos. Kai vaikai buvo maži, kepdavau naminius pyragus, ruošdavau sumuštinius ir saldainių maišelius. Vyro gimtadieniams organizuodavau šeimos pietus. Mano pačios – viskas būdavo paprasčiau, nes visada atsirasdavo kokia nors skubesnė išlaida. Likusi našle, sulaukdavau vaikų skambučių su sveikinimais, bet kiekvienas jau turėjo savo gyvenimą. Viena gyveno Vilniuje, kitas – Klaipėdoje, o jaunėlis – vos už penkiolikos minučių kelio nuo manęs, Kaune, senamiestyje.
Tais metais įspėjau juos prieš mėnesį. „Jokių dovanų. Tik ateikite vakarienės.“ Pasirinkau penktadienį
LT
0130
Tyliai Užtrenktos Durys
Darius visada mėgo garsiai skambančius žodžius. Jis buvo tas vyras, kuris restorane garsiausiai kviečia
LT
0151
Prašvęsta šventė
Aušra rado voką trečiadienio vakarą. Tomas paprastai nieko netvarkė, ir šįkart ant prieškambario spintelės
LT
029
Ačiū tau, Pūkeli
Niekada nemaniau, kad mano gyvenimo chaosą išspręs mažas pilkas kamuolys. Bet viskas prasidėjo ne nuo