Uošvė norėjo „sutaupyti“ mano sąskaita. Galiausiai sutaupė tik savo reputacijos sąskaita
Jau daugelį metų dirbu vyresniąja konsultante didžiulėje santechnikos parduotuvėje Kaune. Puikiai išmanau savo darbą ir vos pažvelgusi galiu atskirti kokybišką detalę nuo pigios klastotės.
Tačiau mano uošvė Janina tuo niekada netikėjo.
Ji nuolat kartodavo, kad moteris nieko nesupranta apie vamzdžius, ventilius ir remontą, o mano darbas – tik paprastas prekių pardavinėjimas.
Vieną dieną vyras išvyko į komandiruotę, o po vonia pradėjo lašėti sifonas.
Tai buvo smulkmena. Užteko pakeisti nebrangią tarpinę.
Kaip tik ruošiausi paskambinti pažįstamam meistrui iš mūsų parduotuvės, kai suskambo telefonas.
– Jokiu būdu nieko nekviesk! – griežtai pareiškė uošvė. – Atsiųsiu Petrą. Jis mūsų žmogus. Ims daug pigiau.
Žinojau, kad ginčytis beprasmiška, todėl sutikau.
Po valandos pasirodė Petras.
Vos pažvelgęs po vonia jis pradėjo reikšmingai linguoti galvą.
– Labai rimtas gedimas… Reikės keisti beveik viską. Tik itališkos detalės tiks. Darbas sudėtingas.
Po kelių minučių ant popieriaus lapo jau buvo parašyta suma.
Trisdešimt tūkstančių eurų.
Vos nesusijuokiau.
Puikiai žinojau, kad visas remontas kainuoja mažiau nei šimtą eurų.
Tačiau nusprendžiau pažaisti pagal jo taisykles.
– Grynais neturiu, – nusišypsojau. – Nupirkite viską pats, atvežkite čekius, o tada iš karto pervesiu pinigus.
Jis apsidžiaugė ir išvažiavo.
Aš tuo metu parašiau kolegei į darbą.
Paprašiau pažiūrėti vaizdo kamerų įrašus ir atsiųsti čekio kopiją, jei pas mus apsilankys plikstelėjęs vyras su žalia striuke.
Po pusvalandžio telefone jau turėjau nuotrauką.
Petras mūsų parduotuvėje nusipirko pigiausią kinišką sifoną.
Visa pirkinių suma – vos 86 eurai.
Netrukus jis grįžo.
Ant stalo išdidžiai padėjo plastikinį maišelį ir ranka užpildytą „čekį“, kuriame buvo parašyta, kad itališkos detalės kainavo beveik trisdešimt tūkstančių.
– Štai, galite pervesti pinigus, – plačiai nusišypsojo jis.
Iki tos akimirkos vaidinau naivią šeimininkę.
Tada užsidėjau akinius ir ramiai pažvelgiau jam į akis.
– Petrai, gal paaiškinsi, nuo kada šitas kiniškas sifonas tapo itališka santechnika?
Jo veidas akimirksniu pabalo.
Parodžiau telefone mūsų parduotuvės kasos čekį ir vaizdo kameros nuotrauką.
– O dabar paaiškink, kodėl čia parašyta beveik trisdešimt tūkstančių, jei pats prieš valandą visa tai nusipirkai už 86 eurus?
Virtuvėje stojo tyla.
– Aš… čia… – sumurmėjo jis.
– Turi du pasirinkimus, – ramiai tariau. – Arba kviečiu policiją dėl sukčiavimo ir netikro čekio. Arba dabar pat sumontuoji kokybiškas detales, kurias pati parsinešiau iš darbo, ir viską padarai nemokamai.
Jis ilgai negalvojo.
Po dviejų valandų remontas buvo atliktas nepriekaištingai.
Nepaimdamas nė cento Petras išėjo iš mano namų.
Tačiau istorija tuo nesibaigė.
Aš paėmiau telefoną ir įrašiau vaizdo žinutę į didelį šeimos pokalbį.
👇 Tęsinį skaitykite komentaruose.
– Mieli giminaičiai, noriu padėkoti mūsų mylimai Janinai. Jos rekomenduotas „patikimas meistras“ šiandien bandė mane apgauti beveik trisdešimčia tūkstančių eurų. Laimei, dirbu santechnikos srityje, todėl iš karto supratau, kas vyksta.
Parodžiau suklastotą čekį ir tikrąjį kasos kvitą.
– Dabar man kyla tik vienas klausimas… Jeigu jis taip bandė apgauti mane, kiek pinigų jis per daugelį metų paėmė iš jūsų?
Po kelių sekundžių šeimos pokalbis tiesiog sprogo.
Vieni prisiminė, kiek sumokėjo už remontus.
Kiti pradėjo klausinėti, ar ir juos Petras buvo apgavęs.
Vyras iš karto parašė, kad pats su juo pasikalbės.
O paskutinė žinutė buvo nuo uošvės.
„Nieko daugiau netikrinkite… Man pakilo spaudimas.“
Tą akimirką supratau vieną dalyką.
Ji norėjo sutaupyti mano sąskaita.
Tačiau galiausiai prarado tai, kas jai buvo svarbiausia.
Visos šeimos pasitikėjimą ir savo nepriekaištingą reputaciją.