Nemaloni klaida
Būdama keturiasdešimt ketverių, Marija jau nebetikėjo, kad dar kada nors sutiks savo žmogų.
Prieš daugelį metų vyras ją paliko su mažu sūnumi, todėl visą gyvenimą jai teko viską nešti vienai.
Kai sūnus užaugo ir išvyko studijuoti, prieš išvažiuodamas jis pasakė:
– Mama, jeigu sutiksi gerą vyrą, nebijok būti laiminga.
Po jo išvykimo arčiausiai Marijos liko tik kaimynė Liuba.
Jos dažnai kartu gerdavo arbatą ir dalydavosi slapčiausiomis mintimis.
Vieną dieną Liuba pasiūlė užsiregistruoti pažinčių svetainėje, tačiau Marija tik nusišypsojo.
– Noriu, kad širdis pati pasakytų, jog tai mano žmogus.
Kovo 7-osios vakarą Marija užėjo į parduotuvę.
Prie gėlių skyriaus ji sutiko nepažįstamą vyrą.
Jis rinko tulpes savo penkiolikmetei dukrai ir paprašė patarimo.
Marija pasiūlė nupirkti įvairiaspalvę puokštę.
Po apsipirkimo jie dar trumpai pasikalbėjo, o ji net padėjo jam surasti reikiamą namą.
Grįžusi namo pagalvojo, kad vyras pasirodė labai malonus.
Tačiau buvo beveik tikra, kad daugiau jie niekada nebesusitiks.
Kitą dieną ji nusprendė pakviesti Liubą arbatos.
Tačiau kaimynė ilgai neatidarė durų.
Galiausiai vos pravėrė jas ir tyliai ištarė:
– Aš užsiėmusi… Pas mane vyras.
Marija sunerimo.
Prisiminė jų pokalbį apie pažinčių svetaines ir staiga pamanė, kad draugė galėjo įsileisti pavojingą nepažįstamąjį.
Ji beveik įlėkė į virtuvę.
Prie stalo sėdėjo tas pats vyras, kurį ji buvo sutikusi parduotuvėje.
– Kaip jūs čia atsiradote? – nustebo Marija.
Vyras atsistojo ir sutrikęs paaiškino:
– Aš ieškojau jūsų. Nežinojau buto numerio. Kieme paklausiau, kur gyvena moteris, kurią sutikau parduotuvėje. Man pasakė, kad tai Liuba… Atėjau čia, o kai supratau, kad suklydau, jau buvo nejauku išeiti.
Ant stalo stovėjo Liubai padovanota įvairiaspalvių tulpių puokštė.
Marija pagalvojo, kad draugė tiesiog pasiliko vyrą sau.
Nuliūdusi ji grįžo į savo butą.
Po valandos Liuba pati atėjo susitaikyti.
Ji paaiškino, kad ir pati nieko nesuprato, ir pažadėjo:
– Jeigu jis dar kartą ateis, būtinai nusiųsiu jį pas tave.
👇 Istorijos tęsinį skaitykite komentaruose.
Kitą dieną Marija išėjo pasivaikščioti ir prie laiptinės pamatė Nikolajų.
– Šį kartą tikrai atėjau pas jus, – nusišypsojo jis. – Jūs man patikote dar parduotuvėje. Tiesiog tada neišdrįsau net paklausti jūsų vardo. Leiskite ištaisyti savo nemalonią klaidą ir pakviesti jus į kiną.
Marija sutiko.
Po kino jie užsuko į kavinę, o vėliau ji pakvietė jį pas save arbatos ir savo kepto torto.
Pakeliui Nikolajus nupirko jai didžiulę tulpių puokštę.
Kai užėjo Liuba, jis nuoširdžiai jos atsiprašė ir atvirai pasakė:
– Man patinka Marija.
Draugės galutinai susitaikė.
Išlydėdama Nikolajų, Marija su šypsena tarė:
– Tik daugiau nesupainiok aukšto ir durų.
– Pažadu, dabar jau tikrai nebesupainiosiu.
O dar po mėnesio ir Liuba sutiko savo meilę.
Kartais viena maža nemaloni klaida gali tapti didelės laimės pradžia.
