LT
VYRAS MIRĖ, O AŠ VIS DAR GAUDAVAU JO PAŠTĄ. GRUODĮ ATĖJO KALĖDINIS ATVIRUKAS IŠ GDANSKO, PASIRAŠYTAS
PO UOŠVIENĖS MIRTIES IEŠKOJOME TESTAMENTO. NOTARAS PASAKĖ, KAD TESTAMENTAS YRA, SURAŠYTAS PRIEŠ METUS
EIDAMA PAS KIRPĖJĄ PAMATYJAU SAVO VYRĄ KAVINĖJE SU KITA MOTERIMI. JIS LAIKĖ JĄ UŽ RANKOS. TĄ PAČIĄ MOTERĮ
GAVAU ŽINUTĘ „FACEBOOKE“ IŠ NEPAŽĮSTAMOS MOTERS. JI PARAŠĖ: „ATSIPRAŠAU, KAD RAŠAU, BET NORĖJAU, KAD
DUKRA PAPRAŠĖ PARDUOTI TĖVŲ SODĄ, NES „PINIGAI TEN TIESIOG GULI NEGYVI“. PO SAVAITĖS PAMATYTA NAMO PROJEKTO
JI PADĖJO VOKĄ ANT STALO IR PASAKĖ: „NORIU, KAD ŽINOTUM, KUR NUKELIAUJA PINIGAI, KURIUOS TAUPAI ANŪKUI
JIS JAU DUKART BUVO GRĄŽINTAS Į gyvūnų prieglaudą atėjau su labai aiškiu planu. Norėjau mažo kačiuko.
– Tomai, ar tu bent žinai, iš kur tavo žmona, būdama vos dvidešimties, gavo tokį butą miesto centre?
– Tomai, ar tu bent žinai, iš kur tavo žmona, būdama vos dvidešimties, gavo tokį butą miesto centre?
– Rūta, ar tau kada nors buvo baisu po tiek metų vėl prie kažko prisirišti? Tą klausimą Tomas uždavė
– Rasa, turiu tau kai ką pasakyti, tik nesupyk, – ramiai tarė Tomas, gurkštelėjęs kavos. – Kas nutiko?